Velta tašytė Jaunystės skrydis

Vasarą atpažinčiau užrištomis akimis- iš žemuogių saldumo, iš pelynų kartumo. Jei išrautų liežuvį, man užtektų kvapų- rausvo dobilų kutulio, balto kiečių dilgsėjimo. Jei užkimštų šnerves, birželio dieną praneštų man kimus gegutės kukavimas. Jei vašku užpiltų ausis, liesčiau vasarą pirštais- dobilų drobė, jazminų šilkas, violetinis čiobrelių aksomas. Jei nutrauktų rankas, eičiau basa per žolę- dygią saulėkaitoje, rasotą rytmečiais. Jei ir kojas nukirstų, krisčiau kniūbsčia į purias samanas baltomis grybienos gyslomis. Ir švino sarkofage kaip Kasandra siurbčiau vasarą šeštuoju pojūčiu, trečiąją akimi regėčiau. Net virtusi dulkėmis vis vien žinočiau, kada pražydo bijūnai, o kada – jurginai. (Jurga Ivanauskaitė)